Registracija į „Europos tyrėjų nakties“ renginius Vilniaus universitete

Paskaitoje dr. Eglė Žalytė kalbės apie dualią šviesos prigimtį vėžio vystymosi procese – nuo UV spinduliuotės sukeliamų ląstelių mutacijų iki priešvėžinės terapijos formų, pagrįstų šviesos poveikiu. Rekomenduojama visiems, besidomintiems biologija, vėžio tyrimais ir naujomis technologijomis vėžio gydymui.

Užsiėmimo metu susipažinsite su pele kaip vienu dažniausiai biomedicinos tyrimuose naudojamų modelinių organizmų ir praktiškai išbandysite darbą laboratorijoje: apžiūrėsite pelės smegenis ir kitus organus, paruošite smegenų pjūvius mikroskopavimui bei bandysite atpažinti skirtingas smegenų sritis ir ląsteles. Visi mėginiai bus paruošti iš anksto, todėl su gyvais gyvūnais ar krauju dirbama nebus.

Kaip tiriamos kamieninių ir vėžinių ląstelių savybės, jų augimas bei pokyčiai? Kuo šie tyrimai svarbūs, siekiant geriau suprasti ligų vystymąsi bei ieškant naujų gydymo galimybių? Apie visa tai papasakos dr. Aistė Zentelytė, su kuria apsilankysite kamieninių ir vėžinių ląstelių laboratorijoje, susipažinsite su joje atliekamais tyrimais, naudojamais metodais ir laboratorine įranga.

Ekskursijos metu susipažinsite su VU Gyvybės mokslų centro Molekulinės biologijos skyriaus darbu, čia naudojama įranga ir pagrindiniais tyrimų metodais. Tyrėjai papasakos, kaip laboratorijoje tiriama genetinė informacija, ląstelių procesai ir molekuliniai mechanizmai, bei parodys, kaip šie tyrimai pritaikomi šiuolaikiniame moksle ir biomedicinoje. Ekskursiją ves dr. Laurita Klimkaitė.

Vilniaus universiteto Herbariumas – botaninių žinių saugykla. Ekskursijos metu susipažinsite su šio unikalaus augalų archyvo veikla ir funkcijomis, sužinosite, ką savyje slepia herbariumo pavyzdžiai, kokiu tikslu jie saugomi ir kam naudojami. Ekskursiją ves VU Herbariumo vadovas dr. Mindaugas Rasimavičius.

Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus yra seniausias mokslinis zoologijos muziejus Lietuvoje, turinčią įdomią ir turiningą istorinę praeitį, siekiančią Žygimanto Augusto laikus bei seniausias Lietuvos muziejuose zoologines kolekcijas.

Augalai – tie keistai mieli draugai! Praktinės veiklos metu susipažinsite su augalų identifikavimu ir sužinosite, ką apie augalo gyvenimą mums gali pasakyti jo sėklos ir vaisiai. Kaip atskirti vienos rūšies augalus nuo kitos? Kaip atpažinti augalą naudojantis moksliniais metodais? Visa tai sužinosite ir išbandysite su dr. Mindaugu Rasimavičiumi.

Išbandykite save mokslininko vaidmenyje su Mobiliąja bioklase! Veiklos metu išmoksite dirbti su kasdieniu tyrėjo įrankiu – automatinėmis pipetėmis, išmėginsite pagrindinius laboratorinius prietaisus ir turėsite galimybę išskirti ir savo akimis pamatyti tikrą DNR! Mobilioji bioklasė – Vilniaus universiteto ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vykdomas projektas, keliaujantis po Lietuvos gimnazijas su moksline-praktine gyvybės mokslų programa.

Susipažinkime su cianotipija – seniausiu fotografijos metodu, kai vaizdas gaunamas panaudojant šviesai jautrų popierių ir UV šviesos šaltinį. Veikloje sužinosite, kaip šviesa sukelia chemines reakcijas geležies junginiuose, kodėl apšviesta vieta tampa mėlyna, o pridengta – lieka šviesi, ir kaip šis principas buvo panaudotas mokslo istorijoje prieš klasikinės fotografijos atsiradimą. Praktinėje veiklos dalyje patys susikursite savo paveikslėlius: iš pasirinktų augalų, trafaretų, popieriaus iškarpų arba jau paruoštų negatyvų sukursite unikalią kompoziciją ant iš anksto paruošto šviesai jautraus popieriaus. Veiklą organizuoja ir veda VU Metodinio STEAM ugdymo centro Šviesos technologijų laboratorijos darbuotojai.

Praktiniai mokymai skirti 10-12 klasių biologijos, chemijos, fizikos mokytojams. Apie veiklą: Ar iš mielių ir cukraus galima pasigaminti elektros? Tradiciniai energijos šaltiniai, tokie kaip iškastinis kuras, teršia aplinką, o alternatyvios energijos technologijos – brangios ir ne visada prieinamos. Šios veiklos metu įsitikinsite, kaip gamtiniai procesai, tokie kaip, angliavandenių skaidymas, gali būti pritaikyti energijos gamybai, tokiu būdu prisidedant prie tvaresnės pasaulio ateities. Iš paprastų ingredientų – mielių ir cukraus – kursite elektros srovę gaminančią biobateriją. Mokymus organizuoja ir veda VU Metodinio STEAM ugdymo centro Gyvybės mokslų laboratorijos darbuotojai.

Iš ko susideda balta šviesa? Ar kada susimąstėte, iš kur atsiranda vaivorykštė? Šioje praktinėje veikloje tapsite šviesos tyrėjais: patys surinksite optinę sistemą ir išskaidysite baltą šviesą į skirtingas spalvas. Eksperimentuodami išsiaiškinsite, kaip šviesos filtrai keičia matomą spektrą ir kokias spalvas galime „išrinkti“ iš baltos šviesos, o tada apsuksime procesą kita kryptimi – maišysime skirtingų spalvų šviesą ir stebėsime, kokias naujas spalvas galime išgauti. Veiklą organizuoja ir veda VU Metodinio STEAM ugdymo centro Fizikos laboratorijos darbuotojai.

Dalyvaudami dirbtuvėse sužinosite apie šviesos hologramų veikimo principus ir jų kūrimo būdus, naudojant paprastas kasdienes priemones. Taip pat susipažinsite su animacijos pagrindais ir patys sukursite savo filmuką hologramai! Veiklą organizuoja ir veda VU Metodinio STEAM ugdymo centro Skaitmeninės gamybos laboratorijos darbuotojai.

Pagal pateiktus žvaigždės šviesio kitimo dažnius kursite kintamos žvaigždės modelį, kuris mirksi ir skamba žmogaus akiai ir ausiai priimtiname dažnių intervale – taip, lyg žvaigždę matytume ir girdėtume esamuoju laiku! Veiklą organizuoja ir veda VU Metodinio STEAM ugdymo centro Mobiliųjų technologijų ir robotikos laboratorijos darbuotojai.
 

Ekskursijos metu su prof. Mantu Šimėnu apsilankysite elektronų paramagnetinio rezonanso laboratorijoje, kur susipažinsite su šiuolaikiniais magnetinio rezonanso metodais ir jų taikymu moksliniuose tyrimuose, sužinosite, kaip ši metodika veikia ir kodėl ji itin naudinga medžiagų tyrimams bei kvantinių technologijų vystymui.

Kaip ir kodėl augalai klonuojami laboratorinėmis sąlygomis? Teorinėje dalyje susipažinsite su augalų vegetatyvinio dauginimosi būdais ir žmogaus taikomais vegetatyvinio dauginimo metodais. Aptarsime, kaip augalų mikrodauginimas gali būti naudojamas vertingoms augalų savybėms išsaugoti ir genetiškai panašiems augalams gauti bei kokios mutacijos gali atsirasti kultivavimo in vitro metu. Taip pat susipažinsite su augalų auginimui naudojamos maistinės terpės sudėtimi ir jos reikšme, o praktinės dalies metu, padedami Botanikos sodo specialistų, patys išbandysite augalo klonavimą.

Kodėl augalai gamina nuodus ir kam jie skirti? Ar gali nuodingas augalas nokinti skanius vaisius? Paskaitos metu vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Ramunė Žegulytė apžvelgs skaniausius, nuodingiausius ir vaistingiausius erikinių šeimos augalus VU Botanikos sodo kolekcijoje, Lietuvoje ir pasaulyje.

Kaip iš biologinių mėginių išskiriama ir tiriama DNR? Kaip nustatoma jos koncentracija ir kaip atliekama genomo sekoskaita? Atsakymus sužinosite apsilankę molekulinės genetikos laboratorijoje. Ekskursijos metu susipažinsite su joje atliekamais genetiniais ir genominiais tyrimais, metodais ir šiuolaikine laboratorine įranga. Iš arti pamatysite genomo sekoskaitos įrangą, patys išmatuosite DNR koncentraciją ir išbandysite darbą su automatinėmis pipetėmis, pilstant labai mažus skysčių tūrius. Ekskursijas ves dr. Alina Urnikytė, dr. Laura Pranckėnienė ir doktorantė Gabija Vytė.

Ar žinote, kokius geologinius klausimus sprendžia petrografija? Veiklos metu pro poliarizacinį mikroskopą patyrinėsite uolienas ir išgirsite, kaip mineralai bei uolienos tampa medžiagomis, be kurių neįsivaizduotume savo kasdienybės – nuo pastatų iki aukštųjų technologijų.

Chemija dažnai primena detektyvinį tyrimą, kuriame kiekvienas mėgintuvėlis slepia užuominą. Šio laboratorinio darbo metu patys tapsite tyrėjais: atliksite jonų atpažinimo reakcijas, stebėsite vaizdingus cheminių pokyčių požymius ir, pritaikydami kokybinės analizės metodus, išsiaiškinsite nežinomo tirpalo sudėtį. Praktinę veiklą ves doktorantės Agnė Giniūnaitė ir Diana Vištorskaja.

Pradinukai turi įgimtą smalsumą, o su tinkamais eksperimentais jie gali tapti tikrais mokslininkais! Ši veikla skirta mokytojams – praktiškai išbandyti įtraukiančius bandymus ir pasisemti idėjų gamtamokslinėms pamokoms. Programoje – 6 praktiniai eksperimentai: indikatorinių žuvelių spalvinimas, lavos lempa, dirbtinis sniegas, slaptas rašalas, pripučiamos žuvelės ir vitaminų raketa.

Ar žinojote, kad Vilniaus universitetui priklauso vienas galingiausių superkompiuterių Lietuvoje? Paskaitos metu lektorius Eduardas Kutka atskleis, kaip veikia ir kam naudojami superkompiuteriai, o po paskaitos galėsite pamatyti VU Matematikos ir informatikos fakultete saugomą superkompiuterio dalį bei apžiūrėti, kaip atrodo paskaitoje aptarti komponentai.